Statistinės prognozės rodo, kad 2050 metais Lietuvoje gali gyventi apie 2,2 mln. žmonių, o trečdalis jų bus vyresni nei 65 metų. Tačiau pats šis skaičius nėra didžiausia Lietuvos problema. Valstybė gali efektyviai funkcionuoti ir turėdama 2–2,3 mln. gyventojų – jeigu tokiam pokyčiui pradeda ruoštis iš anksto.
Be to, 2,2 mln. nėra skaičius, kurį šiandien galėtume laikyti neišvengiamu. Demografiją veikia ekonomika, geopolitika, epidemiologinės grėsmės, klimato kaita ir daugybė kitų tarpusavyje susijusių veiksnių. Todėl kalbėdami apie 2050-uosius turėtume ne bandyti tiksliai atspėti, kiek mūsų bus, o svarstyti skirtingus scenarijus ir klausti, kokius sprendimus turime priimti šiandien.
Lietuva jau dabar yra tarp šalių, kuriose stebimas didžiausias gimstamumo mažėjimas. Ir būtų klaida manyti, kad šią problemą galima išspręsti vien ekonominėmis paskatomis. Sąmoningi ir išsilavinę žmonės vaikus gimdo tada, kai tiki, kad jie gyvens geriau. Šiandien savo vaikams nebegalime taip užtikrintai pažadėti, kad mūsų anūkai gyvens geriau. Geopolitinis neapibrėžtumas, klimato kaitos sukeliamos stichinės nelaimės, galimi epidemiologiniai protrūkiai reiškia, kad vien gerėjančių ekonominių rodiklių gražios ateities pažadui nebepakanka.
