Žmogus neturi net menkiausių medicinos žinių, bet viską žino apie vakcinas, aštuonias klases baigęs vyriškis gali išspręsti sudėtingas geopolitines situacijas – jeigu susidūrėte su vienu iš tokių žmonių, galite įtarti, kad jam pasireiškė Dunningo-Krugerio efektas: „Tai susiję su nesuvokimu savo pačių nežinojimo. Kuo mažiau žmogus žino, tuo protingesniu jis save laiko.“
Savikritiškumo trūkumas verčia jaustis ekspertu
Dunningo-Krugerio efektas susijęs su nesuvokimu savo pačių nežinojimo. Tai reiškia, kad kuo mažiau žmogus žino, tuo protingesniu jis save laiko. Kai kurie žmonės pripažįsta savo nežinojimą ir stengiasi gilinti žinias. Kiti gi niekada nesuvokia savo nežinojimo masto ir gyvena manydami, kad yra visą žinantys.
Šį reiškinį 1999 metais atrado amerikiečių psichologai Davidas Dunningas ir Justinas Krugeris. Jų pavardėmis ir vadinamas šis efektas.
D. Dunningas ir J. Krugeris išskyrė žmones, kurie neturi savikritiškumo, todėl nesugeba atpažinti savo trūkumų bei yra linkę save laikyti ekspertais. Pavyzdžiui, žmogus, neturintis bazinių biologijos, medicinos žinių dėsto apie vakcinų žalą arba kelias klases baigęs gyventojas aiškina, kaip išspręsti sudėtingus geopolitinius klausimus: laimėti karą, suvaldyti dronų atakas ir t. t.
