Statistika teigia, kad pasaulyje tik nuo dviejų iki penkių žmonių iš šimto turi aukštesnį nei 130 intelekto koeficientą. Ir nors tokių – mažuma, būtent jie dažniausiai keičia pasaulio eigą. „Gabūs vaikai stebina mąstymo greičiu, smalsumu. Jie nuo pirmųjų gyvenimo dienų mato pasaulį kitaip, o augdami, augina ir save, ir tėvus, mokytojus, bendruomenę. Tokių vaikų nėra daug, jie vadinami likimo apdovanotaisiais“, – leidyklos „Alma littera“ pranešime žiniasklaidai sako psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, universiteto gabių vaikų centro ugdymo „Gifted“ psichologų koordinatorė dr. Jurga Misiūnienė.
Savo knygoje „Gabus vaikas“ J. Misiūnienė teigia, kad prigimtiniai gabumai negarantuoja nei laimės, nei sėkmės. Gabiems vaikams nerezervuojamos darbo vietos NASA ar Silicio slėnyje. „Kad pasiektų tikslų, jiems teks daug dirbti. Teks dirbti ir tėvams bei ugdytojams“, – įsitikinusi knygos autorė.
Per darbo metus J. Misiūnienė patyrė, kad auginti gabų vaiką yra ir didžiulė dovana, ir iššūkis. Juk dažniausiai suaugusieji tokių vaikų nesupranta, o ir patys vaikai nesupranta savęs. Dėl to reikia juos atrasti, atpažinti, padėti tobulėti arba bent jau netrukdyti jiems augti patiems.
Knygos autorę itin liūdina faktas, kad daugybė gabių vaikų taip ir užauga nesužinoję, kokį išskirtinį potencialą turėjo. „Kartais gabus vaikas – tai penkiolikmetis maištininkas, retai pasirodantis mokykloje. Kartais – tylioji mergaitė, kuri, net žinodama atsakymą, bijo jį pasakyti garsiai. Kartais autistiškas vaikas, kuris mąsto kitaip, bet ne mažiau giliai. Ir tik rečiau – sunkiai dirbantis ir labai gerai besimokantis. Ši knyga yra bandymas pasidalinti tuo, ką žinau ir kuo tikiu. Jei ji bent vienam tėvui, mokytojui ar psichologui padės pastebėti, suprasti ir išauginti gabų vaiką, mano tikslas bus pasiektas“, – ji sako.
