Čekijos mokslų akademijos Eksperimentinės botanikos instituto mokslininkai bando apsaugoti pomidorus, naudodami bakteriofagus – virusus, galinčius naikinti bakterijas. Jų tikslas – rasti ekologiškesnį būdą apsaugoti pomidorus nuo bakterinės dėmėtligės, kuri labai kenkia derliui. Jiems pavyko sukurti veikiantį prototipą, kuris dabar bandomas kontroliuojamomis sąlygomis.
Anksčiau ūkininkai, pastebėję, kad klėtyje apsigyveno pelės, įsigydavo kačių, kad jas medžiotų. Šiandien ūkininkai taiko panašų principą, apsaugodami derlių nuo kenkėjų ir ligų sukėlėjų (patogenų) – pasitelkdami jų natūralius priešus. Pavyzdžiui, nuo kai kurių vabzdžių rūšių naudojamos parazitinės vapsvos arba plėšrūnai, tokie kaip boružėlės. Ši biologinė augalų apsauga dažniausiai taikoma šiltnamiuose kaip alternatyva pesticidams. Be to, tokiu būdu į aplinką ar maistą nepatenka žalingos cheminės medžiagos.
Čekijos mokslų akademijos Eksperimentinės botanikos instituto Augalų patofiziologijos laboratorijos mokslininkai dabar tiria, ar tas pats metodas gali būti taikomas kovojant su bakterinėmis pasėlių ligomis.
Pomidorų bakterinė dėmėtligė
Pomidorų bakterinė dėmėtligė ant lapų sukelia dideles, tamsias dėmes su geltonais kraštais. Šios dėmės pažeidžia ištisas sritis. Ant stiebų, lapkočių ir žiedkočių susidaro vandeningos, tamsiai rudos formos dėmės – jos taip pat susilieja ir sudaro didelius nekrozės plotus, pažeidžiančius augalo audinius.
