Birželio 11 d. vyksiantis Europos Centrinio Banko (ECB) posėdis gali tapti svarbiu lūžio tašku euro zonos pinigų politikoje. Po ilgesnės stabilumo fazės rinkos beveik vieningai tikisi, kad ECB bazines palūkanų normas padidins 25 baziniais punktais – nuo 2 proc. iki 2,25 proc. Tiesa, gali būti, kad tai ne paskutinis toks sprendimas šiemet.
Pagrindinė priežastis, kodėl ECB gali grįžti prie palūkanų didinimo, yra atsinaujinęs infliacijos spaudimas euro zonoje. Gegužę metinė infliacija euro zonoje pakilo iki 3,2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rudens. Didelę įtaką tam turėjo energijos kainų augimas, susijęs su užsitęsusiu konfliktu Irane ir jo poveikiu pasaulinėms rinkoms.
Vis dėlto vertinant galimus ECB veiksmus svarbu suprasti, kad centrinis bankas nesprendžia dėl palūkanų remdamasis vien bendru infliacijos rodikliu. Kur kas didesnę reikšmę turi infliacijos struktūra.
Pokyčiai paslaugų sektoriuje
Didžiausią dėmesį verta skirti grynajai infliacijai, kuri neapima energetikos, maisto, alkoholio ir tabako kainų. Gegužę šis rodiklis euro zonoje siekė 2,5 proc. ir buvo didžiausias per 13 mėnesių. Tuo metu paslaugų infliacija pakilo iki 3,5 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį pusmetį. Šis rodiklis dažnai laikomas vienu svarbiausių vertinant, ar infliacija gali išlikti aukšta ilgesnį laiką.
