Pastarųjų dienų perspėjimai apie oro pavojų dėl bepiločio orlaivio grėsmės daugeliui tapo ne tik priminimu apie atsakingo pasirengimo ekstremalioms situacijoms būtinybę, bet ir iškėlė labai praktišką klausimą – ar žmonės žino, ką daryti pirmosiomis streso ir skubėjimo akimirkomis, kokios papildomos rizikos kyla streso akivaizdoje? Šiandienos situacija – galimybė išsibandyti ir susidėlioti tolimesnius žingsnius tiek gyventojams, tiek verslui.
Tokiomis situacijomis svarbu laikytis Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų nurodymų. Taip pat svarbu nuolat sekti informaciją per oficialius perspėjimo kanalus, tokius kaip Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS), mobiliojo ryšio operatorių pranešimai, LRT bei kiti oficialūs valstybės informacijos šaltiniai.
Tiesa, draudikų praktika rodo, kad dalis nuostolių ekstremalių situacijų metu kyla ne tik dėl pačios grėsmės, bet ir dėl skubotų, neapgalvotų ar tiesiog neparuoštų veiksmų planų. Stresas, skubėjimas ir nežinomybė dažnai padidina papildomų incidentų riziką – nuo gaisrų ar technologinių gedimų iki turto sugadinimo ar vagysčių.
Gyventojams: kaip sumažinti papildomas rizikas
Ši tema aktuali gyventojams – skubėdami iš namų į slėptuves žmonės pasiima būtiniausius daiktus, dokumentus, tačiau pamiršta papildomas rizikas: neišjungtą orkaitę ar viryklę, įkraunamus elektronikos prietaisus, palieka neužrakintas duris, atsuktą vandenį ar augintinius.
