„Prasmė nėra kažkas, ką randame. Prasmė yra kažkas, ką sukuriame per tai, kaip darome dalykus, kiek dėmesio skiriame, įsitraukiame ir leidžiame sau būti procese, o ne nuolat šokinėjame tarp stimulų“, – apie beprasmybės jausmą net tada, kai, atrodo, kad gyvenime vyksta ypatingai daug visko, tinklalaidėje „Smegenų DNR“ pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.
Įrašo klausykite čia:
|00:00
Pasak neuromokslininkės, šiais laikais, kai mus nuolat pasiekia naujienos iš viso pasaulio, o socialinės medijos perkrautos vaizdų apie žmonių pasiekimus, keliones, dramas ir sėkmę, daugelis žmonių savo gyvenime jaučia tuštumą.
„Per labai trumpą laiką jūsų smegenys patiria daugiau įvykių, nei žmogus prieš kelis šimtmečius galėjo patirti per kelias dienas ar net savaites. Ir tada atsiranda keistas jausmas – lyg viskas vyksta, bet kartu niekas nevyksta. Lyg gyvenimas pilnas, bet viduje tuščia“, – sako L. Bojarskaitė.
