Po miokardo infarkto ar kitų rimtų širdies sutrikimų daugeliui atrodo, kad sunkiausias etapas baigiasi išvykus iš ligoninės. Tačiau specialistai pabrėžia, kad būtent tada prasideda ilgesnis organizmo atsigavimo procesas, reikalaujantis ne tik vaistų ar poilsio, bet ir nuoseklaus gyvenimo būdo keitimo. Pasak kardiologinės reabilitacijos specialistės Kristinos Kazlauskienės, viena didžiausių klaidų po širdies įvykių – tikėtis, kad organizmas atsigaus savaime, rašoma medicinos centro „Hila“ pranešime žiniasklaidai.
Po ligoninės daugelis susiduria ne tik su silpnumu, bet ir su baime
Infarktas ar kiti rimti širdies sutrikimai daugeliui tampa aiškia riba tarp gyvenimo „iki“ ir „po“. Nors gydymas ligoninėje stabilizuoja būklę, grįžus namo nemaža dalis žmonių pirmą kartą susiduria su tuo, kaip stipriai liga paveikė jų kasdienybę.
„Daugelis žmonių jaučia nerimą, mirties baimę, išliekantį silpnumą, dusulį fizinio krūvio metu, padažnėjusį pulsą, nereguliarų arterinį kraujo spaudimą ar jo šuolius. Žmogui tenka keisti gyvenimo būdą, o tai tikrai nėra paprasta“, – sako gydytoja K. Kazlauskienė.
Pasak jos, dalis pacientų po širdies įvykių pradeda vengti fizinio aktyvumo, nes bijo, kad didesnis krūvis gali dar labiau pakenkti. Kiti, priešingai, stengiasi kuo greičiau grįžti į ankstesnį ritmą ir pervertina savo galimybes.
