Širdies ultragarsinis tyrimas tebėra viena svarbiausių kardiologijos diagnostikos priemonių, tačiau jo tikslumas vis dar stipriai priklauso nuo žmogaus – tyrėjo patirties, įgūdžių, net darbo krūvio, rašoma Ateities biomedicinos fondo pranešime žiniasklaidai.
„Dirbtinis intelektas leidžia kiekvienam pacientui įvertinti gerokai daugiau parametrų, negu gydytojas rutininėje praktikoje dažnai gali pagal turimą laiką“, – sako gydytojas kardiologas, mokslininkas dr. Arnas Karužas.
2026 m. Lietuvos mokslų akademija ir Ateities biomedicinos fondas premijas skyrė trims jauniesiems mokslininkams, dirbantiems personalizuotos medicinos tematikoje. Premija teikiama už reikšmingą mokslinę veiklą, novatoriškus tyrimus ir jų indėlį į pažangios medicinos vystymą Lietuvoje. Dr. Arnas Karužas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas, tapo medicinos krypties laureatu – jis įvertintas už darbą „Giliųjų neuroninių tinklų pritaikymas automatizuotai echokardiografinei širdies nepakankamumo ir aortos pokyčių diagnostikai ramybės ir krūvio metu“.
Toliau – pokalbis su dr. A. Karužu.
– Apie ką yra jūsų mokslinis tyrimas ir kaip pats atsidūrėte šioje srityje?
