Ar girdėjote? Maisto kainos Lietuvoje sumažėjo. Liepą jos buvo šiek tiek mažesnės nei prieš metus. Ir tai – nepaisant pabrangusios energijos, sparčiai augusių atlyginimų ir visuotinio lūkesčio, kad šis pabrangimas turės įtakos būtent maisto kainoms. Daugelis kitų prekių ir paslaugų Lietuvoje iš tiesų brango, o bendra metinė infliacija siekė penkis su puse procento.
|00:00
Dar įdomiau šis faktas atrodo naujajam žemės ūkio ministrui paskelbus, kad naikinama Maisto taryba, mat ji nedavė jokių rezultatų. Ji buvo sukurta stebėti maisto kainas, nagrinėti, kaip galutinė produkto kaina pasiskirsto tarp ūkininkų, prekybininkų ir perdirbėjų, ir teikti pasiūlymus Vyriausybei.
Gal taryba pagaliau suveikė – ir todėl kainos nukrito? Ne, ne, ne. Šiuos du įvykius sieja nebent simbolinis sutapimas. Per savo gyvavimo laiką taryba daug diskutavo, analizavo pieno, mėsos, grikių, kiaušinių kainų grandines, ir greičiausiai atrado paprastą, bet politikoje nuolat pamirštamą tiesą. Kas yra kaina? Vienam kaina yra išlaidos, o kitam – pajamos. Braškių kaina turguje mums, pirkėjams, yra išlaidos, o braškes išauginusiam ir į turgų atvežusiam smulkiajam ūkininkui – pajamos. Jei valdžia nustatys žemesnę kainą – pakenks ūkininkui, o jei nutars jį ginti – daugiau mokės braškių mylėtojai. Todėl geriausia, kai iš mūsų prieštaringo intereso gimsta sutarimas ir susitarimas – o iš to ir išmintis, kad esame vieni kitiems reikalingi.
