Kainos Lietuvoje auga, o net ir praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nuo euro įvedimo dalis gyventojų kartas nuo karto mėgsta paskaičiuoti kainas litais. „15 litų už kilogramą agurkų ar 30 litų už kilogramą braškių“, skamba šokiruojančiai. Kaip mes pasiekėme tokias kainas? Ar dėl to kaltas euras?
Dalis gyventojų dėl išaugusių prekių ir paslaugų kainų kaltina eurą ir rodo į Lenkiją, kuri jo neįsivedė ir kainos ten mažesnės. Vis dėlto, reikia konstatuoti, kad kainos Lenkijoje mažesnės ne dėl zloto, tai lemia visai kitos priežastys.
Pirmiausia, mažesnis PVM kai kurioms prekėms ir didesnė vietinė rinka, turinti daugiau gyventojų, taigi ir daugiau konkurencijos. Kainų skirtumai maisto prekių parduotuvėse yra būtent tai, su kuo dažniausiai susiduria mūsų gyventojai, nuvykę pigesnių maisto produktų į Lenkijos prekybos centrus. Tačiau tai lemia ne valiuta, o rinka, kur konkuruodami dėl pirkėjų ir pirkdami prekes gerokai didesniais kiekiais prekybos centrai gali gauti ir klientams pasiūlyti tikrai geresnes kainas. Lenkija yra didelė šalis, tad ir jos gamybos apimtys nemažos, taigi kai kurie produktai gaminami vietoje pigiau ir iškart tiekiami į rinką.
Nepaisant to, ir Lenkija, turėdama zlotą, patiria infliaciją – kainos ten irgi kilo. Nors kaimyno žolė dažnai atrodo žalesnė, ekonominiai dėsniai galioja visiems ir peržvelgus kelių metų Lenkijos infliacijos ir kainų kaitos rodiklius pamatytume, kad ten įtaką kainoms taip pat daro kuro krizė, didėjantys energetiniai kaštai ar darbo jėgos trūkumas ir brangimas.
