Po COVID-19 pandemijos, tiekimo grandinių sutrikimų ir rusijos invazijos į Ukrainą kainos visoje Europoje kilo žaibišku greičiu. Infliacijos pikas buvo skausmingas, bet po kurio laiko spaudimas ėmė mažėti. Šįkart vaizdas gali būti kitoks: kainos kils lėčiau, bet pats procesas gali užsitęsti gerokai ilgiau.
Šiuo metu Europos Komisija Lietuvai 2026 m. prognozuoja 4,4 proc. infliaciją, daugiausia dėl energijos ir paslaugų kainų, o 2027 m. tikisi jos mažėjimo iki 2,7 proc. Tačiau tokios prognozės labai priklauso nuo energijos kainų, geopolitikos ir centrinių bankų sprendimų. Tad negalima atmesti net ir 6 proc. kainų augimo.
Šįkart infliacija gali laikytis ilgiau
Jeigu brangsta nafta – brangsta degalai, žemės ūkio produkcija, o vėliau – ir maistas. Jeigu brangsta gamtinės dujos – didėja šildymo ir elektros kainos. Jeigu brangsta petrocheminės žaliavos – brangsta plastikas ir daugybė iš jo gaminamų prekių.
Kitaip tariant, energija nėra viena atskira eilutė šeimos išlaidų lentelėje. Jeigu energijos kainos kyla ilgesnį laiką, galiausiai brangsta beveik viskas.
