Pastaraisiais metais Lietuvoje pajamos augo dažniau nei kainos, tačiau ši tendencija pamažu keičiasi – infliacija Lietuvoje artimiausiu metu gali būti viena didžiausių Baltijos šalyse. Šiais metais prognozuojamos infliacijos lygis apie 5 proc., o esant didesniam neapibrėžtumui jis gali priartėti ir prie 6 proc. ribos.
Kitaip nei iki šiol, infliaciją Lietuvoje šįkart skatina ne tik išoriniai veiksniai, bet ir vidaus sprendimai. Didelę įtaką daro į ekonomiką įliejamas pinigų kokteilis. Vienas iš jo ingredientų – antrosios pensijų pakopos lėšos. Labai tikėtina, kad gyventojai gali išsiimti apie 40 proc. sukauptų lėšų, o tai reikštų papildomus maždaug 4 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikoje.
Prie to prisideda ir rekordinės Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos, kurios taip pat siekia beveik 4 mlrd. eurų, bei sparčiai augančios investicijos į krašto apsaugą – apie 5 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad vien šie trys veiksniai sukuria didžiulį papildomos paklausos impulsą, kuris savaime kelia kainas. Kitaip tariant, Lietuvoje šiuo metu aktyviai kūrensime infliacijos laužą.
Papildomas veiksnys yra ir geopolitinė situacija. Nors Lietuva mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro nei daugelis kitų Europos valstybių, naftos kainų šuoliai vis tiek veikia bendrą kainų lygį – per transportą, logistiką ir galiausiai vartojimo prekes. Jei energetinių išteklių kainos išliks aukštos, galime sulaukti „domino“ efekto, kai paskui jas pradės kilti ir maisto kainos – tai stebėjome jau ir 2022 m.
