Būsto kainoms vis dar augant dviženkliu tempu ir gerokai lenkiant atlyginimų augimą, gyventojų galimybės įpirkti būstą menksta, o būsto įperkamumas Vilniuje išlieka žemiausias tarp Baltijos šalių sostinių. Situacijos kol kas negerins ir Europos centrinis bankas, kuris ketvirtadienį, planuojama, dar kartą kels bazines palūkanų normas. Nepaisant to, rekordinis neparduotų būstų skaičius ir lėtėjantis aktyvumas reiškia, kad derybinė galia jau pereina į pirkėjų rankas.
Kainų augimas išlieka dviženklis
Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiais metais ir toliau stebimas spartus būsto kainų augimas. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per metus butai Kaune brango daugiau nei 20 proc. Toks spartus būsto kainų augimas jau nedaug atsilieka nuo rekordinių 2021 metų. Kituose didžiuosiuose miestuose būsto kainos augo nuosaikiau, bet augimas vis tiek siekė dviženklį tempą – Vilniuje apie 14 proc., o Klaipėdoje 15 proc. Būsto kainų augimui jau gerokai viršijant atlyginimų augimą, gyventojų galimybės įpirkti būstą toliau menksta.
„Swedbank“ skaičiavimais, vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu gali įpirkti maždaug 59 kv. m dydžio butus. Per metus jų įperkamas plotas sumažėjo trimis kvadratiniais metrais, o per penkmetį – net 20 kv. m Kaune gyventojų galimybės įpirkti būstą išlieka gerokai didesnės nei sostinėje ir siekia kiek daugiau nei 79 kv. m. Tuo metu Klaipėdoje įperkamumas vis dar išlieka aukščiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir siekia daugiau nei 84 kv. m.
