Vilniuje 50 kv. m būstui įsigyti santaupas teks kaupti bent 18 metų, o Kėdainiuose šį tikslą teoriškai galima pasiekti per 5 metus. Tuo metu atlyginimų skirtumas tarp šių miestų siekia apie 20 proc. Panaši situacija matoma ir daugelyje kitų Lietuvos regionų – būsto kainos skiriasi kartais, o pajamos išlieka panašios.
Ši problema, paplitusi kitose Europos šalyse, tampa vis aštresnė ir Lietuvoje. Nuo būsto prieinamumo vis labiau priklauso ne tik socialinė gerovė, bet ir ekonomikos augimas, šalies ir miestų konkurencingumas, regionų plėtra ir net demografinės tendencijos. Kaip visa tai spręsti?
Būsto prieinamumas ir ekonominis potencialas
Minėtieji būsto kainų skirtumai šalyje slepia ne vieną su būsto prieinamumu susijusią problemą. Pavyzdžiui, nauji butai daugiausia statomi didžiosiose savivaldybėse, kur vyrauja didesnė paklausa ir užtikrintos uždarbio galimybės. Tuo metu maždaug pusėje likusiųjų per pastaruosius penketą metų nėra iškilęs naujas daugiabutis, kas rodo sistemingą pasiūlos trūkumą regionuose.
Tai lemia mažą kokybiško būsto pasiūlą regionuose, didesnes būsto kainas didmiesčiuose, tolesnę darbingo amžiaus žmonių migraciją į kelis didžiuosius miestus. Pastaruosiuose taip pat trūksta prieinamo būsto nuomai. Net 71 proc. nuomininkų Lietuvoje yra jaunesni nei 45 metų, o būsto nuomai jie skiria iki pusės savo pajamų. Tai riboja galimybes didinti finansinį savo atsparumą ar sukaupti pradinį būsto įnašą, verčia atidėti sprendimus dėl šeimos planavimo.
