Ilgą laiką Lietuvoje vyravo viena tendencija – gyventojų srautas natūraliai krypo į didmiesčius, kurie viliojo plačiausiomis karjeros galimybėmis, didžiausiu ekonominiu aktyvumu ir labiausiai išvystyta nekilnojamojo turto rinka. Tačiau šiandien matome signalus, kad ekonominė realybė pradeda keisti šią nusistovėjusią logiką. Vis daugiau žmonių būsto pasirinkimą vertina nebe pagal miesto prestižą, o pagal finansinio racionalumo prizmę ir žiūri į tai, ką iš tikrųjų gali sau leisti.
Ar egzistuoja kainų riba?
Per pastarąjį dešimtmetį būsto kainos Vilniuje išaugo apie 123 proc. Po trejų metų pertraukos Europos Centrinis Bankas vėl pradėjo didinti bazines palūkanų normas. Skaičiuojama, kad 25 bazinių punktų padidinimas 150 tūkst. eurų 30 metų trukmės būsto paskolos vidutinę mėnesinę įmoką kilsteli daugiau nei 20 eurų.
Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo itin reikšminga suma. Tačiau kai brangsta ne tik būstas, bet ir jo finansavimas, gyventojams tenka dvigubas krūvis. Keli nuoseklūs palūkanų normų didinimai per metus šeimos biudžetui jau tampa apčiuopiama papildoma našta. Rinkoje taip pat išlieka prognozės, kad per artimiausius mėnesius galime sulaukti dar bent vieno ECB sprendimo toliau griežtinti pinigų politiką.
