Būsto pirkėjų aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje išlieka aukštas. Visgi, toks aktyvumas pirkėjams atneša ir mažiau norimų šalutinių veiksnių – toliau lyg ant mielių augančias būsto kainas, kurios stiebiasi dviženkliu tempu visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Gyventojų pajamoms augant lėčiau nei kyla būsto kainos, galimybės įpirkti būstą šiemet jau yra prastesnės nei buvo pernai.
Kainų augimas išlieka dviženklis
Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiais metais toliau stebimas itin aukštas pirkėjų aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje. Rezervacijų skaičius Vilniaus pirminėje rinkoje gerokai viršija ilgalaikį istorinį vidurkį, o sandorių skaičius antrinėje rinkoje jau matuojasi 2021 metų aukštumas.
Aktyvumą būsto rinkoje pastaraisiais metais skatino ne tik mažesnės palūkanų normos, bet ir sparčiai augusios pajamos bei didėjantis gyventojų skaičius. Paklausą taip pat kaitino ir lūkesčiai, kad daliai gyventojų nusprendus atsiimti II pakopoje sukauptas lėšas, pirkėjų NT rinkoje šiemet bus dar daugiau. Prie išaugusios paklausos prisideda ir į NT investuoti norintys gyventojai – skaičiuojama, kad net kas trečias būsto sandoris Vilniuje yra sudaromas ne dėl pirmojo būsto.
Deja, bet aukštas aktyvumas atneša ir mažiau norimų šalutinių pasekmių – sparčiai augančias būsto kainas. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per metus butai Kaune brango daugiau nei 20 proc. Toks spartus būsto kainų augimas jau nedaug atsilieka nuo rekordinių 2021 metų. Kituose didžiuosiuose miestuose būsto kainos augo nuosaikiau, bet augimas vis tiek siekė dviženklį tempą – Vilniuje apie 13 proc., Klaipėdoje 11 proc. Būsto kainų augimui jau viršijant atlyginimų augimą, gyventojų galimybės įpirkti būstą menksta.
