Rinkimai Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje prilyginami politiniam žemės drebėjimui – kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko daugiau nei 40 proc. rinkėjų balsų. Jei tai – politinis žemės drebėjimas, ar jo smūgius pajus ne tik Vokietija, bet ir likusi Europa?
„Dienos temoje“ – Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir ideologiškai Krikščionių demokratų sąjungai artimo Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.
– Ponia Šimaityte, jei partijai „Alternatyva Vokietijai“ vis dėlto pavyktų suformuoti daugumą, prisijungti trūkstamus balsus Saksonijos-Anhalto žemėje, kaip jau dabar matytumėte, net ir regioniniu lygmeniu, ar ši partija gali priimti sprendimus, kuruoti sritis, kurios svarbios ne tik Vokietijai, bet ir likusiai Europai?
F. Šimaitytė: Šios partijos laimėjimas, žinoma, yra smūgis kanclerio Friedricho Merzo reputacijai ir taip pat mažina jo galimybes tarptautinėje arenoje. Vis dėlto rinkimai Saksonijos-Anhalto žemėje pirmiausia turės pasekmių regioniniame lygmenyje, nes tokios temos kaip Bundesveras, karinės pajėgos, NATO saugumo politika yra daugiau federalinės valdžios lygmenyje.
Žinoma, neramu, jog AfD partija ketina gilinti santykius su Rusija. Tai ji pasiryžusi daryti per švietimo politiką, pavyzdžiui, daugiau mokyti rusų kalbos, intensyvinti politinius ir ekonominius mainus. Kita sritis, kuri yra labai svarbi mums kaip NATO šaliai, yra karinis mobilumas.
