Ar miestas, per pasaulinius karus praradęs beveik visą senamiestį, gali turėti savitą architektūrinę tapatybę? Kuo Šiaulių urbanistikos istorijai svarbūs saldainių fabrikai, karinis oro uostas, pėsčiųjų bulvaras, Pietinis ir postmodernizmo architektūra? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma naujame leidyklos „Lapas“ leidinyje „Šiauliai. Architektūros gidas“, kuris kviečia miestą ne tik pamatyti, bet ir perskaityti, rašoma leidyklos pranešime žiniasklaidai.
Šiauliai – ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas ir daugiasluoksnis architektūros centras, per pastarąjį šimtmetį išgyvenęs radikalius pokyčius. 19 amžiuje miestas tapo svarbiu pramonės centru, tačiau per abu pasaulinius karus patyrė didelių sukrėtimų ir neteko beveik viso istorinio senamiesčio. Nepaisant praradimų, Šiauliai sugebėjo ne tik atsikurti, bet ir susiformuoti savitą architektūrinį charakterį.
„Ruošdamiesi atviros architektūros festivaliui „Pastatai kalba. Šiauliai“, savęs ir mieste kuriančių architektų klausėme: koks yra Šiaulių miesto architektūrinis identitetas? Ar miestas, per pasaulinius karus beveik praradęs senamiestį, turi kuo didžiuotis? Ar jis turi savitą dvasią, kurios nerastume kituose Lietuvos miestuose? Dalis atsakymų atsiskleidė festivalio metu, o dar daugiau jų pateikiame šiame architektūros gide“, – leidinio pratarmėje pasakoja jo sudarytojos Aušra Černauskienė ir Vita Soltonaitė-Puslienė.
