Apie architektūrą nuomonę turi visi. Gražu, negražu, tinka, netinka – paprasta pasakyti, kai jau matai rezultatą ir jautiesi savo miesto šeimininku. Tačiau kurti miestą, projektuoti jo naujus įvaizdžius, ieškoti ryšio tarp praeities ir šiuolaikybės – tai ne gėlių darželį nuravėti. Už visų šių sprendimų, kurie keičia mūsų judėjimo trajektorijas mieste, stovi žmonės ir jų komandos – architektai, miestą skenuojantys rentgeno žvilgsniu. Kokią Klaipėdą jie mato?
Apie pokyčius, kurie vyksta, ir apie tai, ko trūksta, kalbuosi su trimis Klaipėdos architektais – „UP architektai“ studijos įkūrėja Snieguole Stripiniene, jos sūnumi, architektu Algirdu Stripiniu bei su architektų biuro „Urbanistinė architektūra“ vadovu Petru Džervu.
Geras laikas statyti
S. Stripinienė sako, kad šiandien – geras laikas būti architektu: „Nuo Nepriklausomybės laikų viskas tik gerėja, nors gilesnių krizių projektavime ir statyboje per mano praktiką taip pat buvo, tada džiaugdavomės bet kokiu darbu.“ Architektės manymu, dabar – įdomus laikas dirbti, Lietuva turtinga ir žmonės nori statyti ne tik ekonominius pastatus, gali leisti sau daugiau. Tiesa, daug priklauso ir nuo miesto valdžios: „Jeigu jai įdomu miesto vystymas, investicijų pritraukimas, mums labai gerai.“
