Istorinių Lietuvos dvarų būklė kasmet vis prastėja ir paveldosaugininkai įspėja, kad daugumai šių medinės architektūros statinių gresia visiškai sunykti. Jų teigimu, tokią situaciją lemia sisteminių mokslinių tyrimų, finansavimo stoka bei tęstinės dvarų apsaugos politikos nebuvimas.
„Geriausiai prižiūrimi yra valstybei ar savivaldybei priklausantys, sutvarkyti ir įveiklinti profesionalios architektūros sodybiniai ansambliai. Daugumos medinės architektūros statinių ir dvarų sodybų, ūkinių-gamybinių dalių būklė yra bloga ar labai bloga“, – rodo Valstybinės kultūros paveldo komisijos atliktas tyrimas.
„Šis paveldas artėja prie kritinės išnykimo ribos“, – pabrėžia tyrimo autoriai.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje stinga sisteminių mokslinių nekilnojamojo turto kultūros paveldo tyrimų, kurie leistų suskirstyti šalies dvarus pagal vertės lygmenį ir pritaikyti individualią jų tvarkybos strategiją. Tai, pasak paveldosaugininkų, tampa iššūkiu siekiant užtikrinti tęstinę valstybinių dvarų sodybų apsaugos politiką.
„Nediferencijuota tvarka, kai tvarkybos ir priežiūros reikalavimai vienodi visoms dvarų sodyboms, nepriklausomai nuo jų vertės, dydžio ar pobūdžio, kelia išnykimo grėsmę mažiau sudėtingiems objektams – ypač jautri nepriežiūrai yra medinio paveldo apsauga“, – rodo Lietuvos dvarų sodybų paveldo apsaugos problemų tyrimo duomenys.
