Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje daug dėmesio skiriama energetinei transformacijai. Sparčiai vystomi saulės ir vėjo energetikos projektai, investuojama į tinklus, energijos kaupimo sprendimus. Tačiau viena svarbi dedamoji šioje istorijoje lieka kiek primiršta – elektros vartojimas.
Nors Lietuva sparčiai didina elektros gamybos pajėgumus, elektros vartojimas šalyje pastaraisiais metais iš esmės išlieka stabilus, su nedideliais svyravimais. „Litgrid“ duomenys rodo, kad bendras elektros poreikis pastarąjį penkmetį reikšmingai nekinta, o galutinio suvartojimo dinamiką vis labiau veikia ir decentralizuota gamyba, pavyzdžiui, ant privačių ar verslo pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, kurių poveikį bendram energijos suvartojimo pokyčiui įvertinti – sudėtinga.
Tuo metu Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas gerokai spartesnis augimas – iki 74,2 TWh elektros poreikio 2050 m. Didžiąją šio augimo dalį turėtų sukurti transporto, pramonės, pastatų sektorių elektrifikacija bei vandenilio gamyba.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mažesnis energijos vartojimas yra teigiamas reiškinys. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai signalizuoja apie lėtesnę elektrifikaciją ir mažesnį naujų investicijų tempą sektoriuose, kurie turėtų tapti pagrindiniais elektros vartotojais ateityje.
