Lietuva sparčiausiai Europoje vysto saulės ir vėjo energetiką, tačiau 100 proc. žalios elektros tikslui pasiekti reikia palankesnės reguliacinės aplinkos, daugiau galimybių daugiabučių gyventojams bei efektyvesnio pastatų išnaudojimo.
Gegužės pradžioje teko organizuoti renginį Europos Parlamente. Jame buvo pristatyta Lietuvos pažanga transformuojant elektros energijos rinką. Rezultatai iš tiesų įspūdingi – vėjo ir saulės elektros energijos gamybos augimas Lietuvoje didžiausias visoje Europoje. 2022–2025 m. saulės ir vėjo elektros gamyba padidėjo maždaug keturis kartus, kai ES vidurkis siekia vos apie 30 proc. Tokia pažanga sudomino Europos Parlamento narius ir tarptautinę žiniasklaidą.
Vis dėlto spartus augimas savaime nėra garantuotas. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šiemet fiksuojamas saulės ir vėjo energetikos plėtros tempo lėtėjimas. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Vyriausybės tikslą jau 2028 m. pasigaminti visą suvartojamą elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, reikia šalinti reguliacines kliūtis, kurios vis dar riboja naujų projektų plėtrą, – statyti saulės ir vėjo elektrines turėtų būti paprasčiau. Atsižvelgdama į tai, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ parengė ataskaitą su pasiūlymais, kaip būtent tai ir padaryti.
