Dar visai neseniai miestai buvo vertinami pagal tai, kiek juose pastatyta. Nauji kvartalai, platesnės gatvės, sparčiai augantis nekilnojamasis turtas – ilgą laiką tai buvo pagrindiniai pažangos simboliai. Pasak kraštovaizdžio architektų, šiandien Europa vis stipriau kalba ir kita – gamtos – kalba, teigiama nekilnojamojo turto vystytojo „Domé“ pranešime žiniasklaidai.
Paryžius atsisako automobilių stovėjimo vietų ir sodina tūkstančius medžių. Amsterdamas investuoja į biologinės įvairovės atkūrimą. Kopenhaga kuria žaliuosius koridorius, padedančius miestui prisitaikyti prie klimato kaitos. Keičiasi ne tik miestų planavimo principai, bet ir pačių žmonių lūkesčiai.
Žaliasis miestas – ne tik medžiai
Vilniaus miesto vyriausioji sodininkė, kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė sako, kad žaluma seniai nebėra vien estetinis sprendimas.
„Žaliasis miestas – tai ne tik medžiai ir krūmai. Tai oro kokybė, karščio valdymas, lietaus vandens valdymas, biologinė įvairovė. Žaliosios erdvės turi jungtis tarpusavyje, kad mieste galėtų gyvuoti visa ekosistema.“
