Likus aštuoniems mėnesiams iki Prancūzijos prezidento rinkimų, ketvirtadienį pirmuosiuose debatuose ietis surėmė septyni pagrindiniai kandidatai, trokštantys tapti Emmanuelio Macrono įpėdiniu.
Kandidatai, atstovaujantys plačiam spektrui nuo kraštutinių kairiųjų iki kraštutinių dešiniųjų, šalies darbdavių konfederacijos MEDEF organizuotuose debatuose sutarė, kad Prancūzija susiduria su ekonominiais sunkumais.
Tačiau Paryžiaus „Roland Garros“ komplekse, kuriame dažniau vyksta geriausių teniso žvaigždžių, o ne politikų kovos, jų nuomonės dėl to, kaip spręsti šalies problemas, išsiskyrė kardinaliai.
Marine Le Pen, siekianti prezidento posto jau ketvirtą kartą ir pirmaujanti apklausose, pabrėžė, kad jos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) pristatys 125 mlrd. eurų išlaidų mažinimo planą, ir pripažino, kad egzistuoja „bendras sutarimas dėl padėties rimtumo“.
Tačiau kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas paragino verslo lyderius didinti atlyginimus, kad Prancūzija „neįpultų į recesiją“, ir pasmerkė valdant E. Macronui taikytas „mokesčių lengvatas“, kurios, jo teigimu, prilygsta visam valstybės deficitui.
