Žiūrėdami mokslinės fantastikos filmus, kuriuose pagrindiniai veikėjai keliauja po galaktikas, retai susimąstome, kaip tokios kelionės iš tikrųjų galėtų mus paveikti. Kol svajojame apie galimybę nukeliauti į Marsą, genetikai ir kosmoso biologai bando išsiaiškinti – ar Žemėje išsivystę organizmai išvis gali ištverti už planetos ribų, rašoma mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ pranešime žiniasklaidai.
Siekis atsakyti į šį klausimą atsirado dar praėjusio amžiaus viduryje, kai tobulėjant erdvėlaiviams, galintiems iškelti gyvybę į orbitą, buvo pakloti eksperimentinės kosminės biologijos pamatai. Pirminių bandymų tikslas buvo išsiaiškinti, ar Žemės organizmai sugeba išgyventi ir funkcionuoti tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, kurios yra būdingos kosmose (nesvarumas, kosminė spinduliuotė ir kiti veiksniai).
Pirmieji palydovų skrydžiai įrodė, kad erdvėlaiviuose sėkmingai kelias dienas gali išgyventi tiek vienaląsčiai mikroorganizmai, tiek žinduoliai – būtent šie istoriniai biologiniai rezultatai leido priimti sprendimą į kosmosą pagaliau nuskraidinti ir žmogų.
Tačiau viena yra trumpam pakilti į orbitą, ir visiškai kita – ten praleisti ilgus mėnesius. Kosminė erdvė mūsų kūnui išlieka svetima bei pavojinga aplinka, kurioje nematoma radiacija ir mikrogravitacija ilgainiui ima griauti įprastus gyvybinius procesus. Norint suprasti tikrąjį šio ilgalaikio poveikio mastą žmogui, papildomi tyrimai tapo būtinybe.
