Ilgalaikės kelionės į kosmosą kenkia sveikatai: būdami kosmose, žmonės susiduria su pavojingu radiacijos kiekiu, ilgalaikis buvimas mikrogravitacijos sąlygomis gali pakenkti įvairioms organų sistemoms, taip pat raumenims, kaulams ir akims, o gyvenimas mėnesius ar metus ankštose patalpose gali turėti ir rimtų psichologinių pasekmių, tačiau mokslininkai mano, kad yra būdas, kaip šias problemas išspręsti, rašo portalas „Guardian“.
Šių problemų sprendimo raktas galėtų būti 250 mln. metų senumo fiziologinė strategija, leidžianti žinduoliams, paukščiams, žuvims ir kitiems gyvūnams išgyventi ekstremalų maisto trūkumą, iš esmės „atsijungiant“, tai yra žiemojant.
Žiemodami gyvūnai beveik visiškai sustabdo savo organizmo funkcijas: jie nevalgo, negeria ir nejuda, o, kas ne mažiau svarbu, nejaučia alkio ar troškulio ir, atrodo, nesikankina nuo šalčio. Šis nuostabus gebėjimas galėtų būti lemiamas padedant žmonėms pasiekti Marsą, dar daugiau – taip pat galėtų padėti išgelbėti gyvybes Žemėje.
Pasirodo, hibernacija galėtų apsaugoti nuo daugelio ilgalaikių kosminių skrydžių keliamų pavojų, įskaitant radiacijos poveikį bei kaulų ir raumenų masės praradimą, taip pat tai galėtų padėti sumažinti neigiamą poveikį, kurį sukelia gyvenimas uždaroje erdvėje mėnesius ar net metus, bei sumažinti kelionei reikalingą maisto ir vandens kiekį, taip sumažindama naudingąją apkrovą ir leidžiant astronautams pasiekti tikslą – bei grįžti atgal – per trumpesnį laiką.
