Prasidėjus mokslo metams ir grįžus į rutiną, vis daugiau laiko praleidžiame patalpose. Ir tai – ne tik sezoninis pokytis: Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, žmogus tarp keturių sienų praleidžia apie 90 proc. savo laiko. Gamta šiuolaikiniam žmogui vis dažniau tampa ne kasdienės rutinos dalimi, o vieta, į kurią turime specialiai išsiruošti, rašoma Europos klimato pakto pranešime žiniasklaidai.
Tokie šiuolaikinio žmogaus įpročiai reiškia ne tik mažiau laiko gryname ore: silpsta ryšys su natūraliais gamtos procesais, prasčiau pastebime aplinkos pokyčius ir tampame mažiau jautrūs klimato kaitos bei biologinės įvairovės nykimo pasekmėms.
Kai gamta tampa išimtimi
Psichologė-psichoterapeutė, gamtos terapijos gidė ir knygų autorė Giedrė Žalytė atkreipia dėmesį, kad gamtą šiandien vis dažniau patiriame filtruotai – pro langą, sutvarkytose miesto erdvėse ar per iš anksto suplanuotas išvykas. Tuo pat metu silpsta kasdienis santykis su gyvąja aplinka ir joje vykstančiais procesais.
„Dažnam žmogui bet koks patiriamas diskomfortas šiandien yra priežastis nebūti gamtoje – uodai, lengvas lietus ir kiti dirgikliai. Taip pat dauguma žmonių gyvena miestuose, kur įvairūs techniniai garsai užgožia natūralius gamtos garsus“, – teigia ji.
