Biohakingas, šalčio terapija, miego optimizavimas – ilgaamžiškumo tema sulaukia vis daugiau dėmesio. Investuojame į maisto papildus, sekame sveikatos rodiklius, tyrinėjame, kaip „nulaužti“ savo biologiją. Tačiau kiek laiko skiriame kitam klausimui – ar esame finansiškai pasirengę tam papildomam gyvenimo dešimtmečiui, kurį taip stengiamės išsikovoti?
Gyvename ilgiau – bet ar planuojame toliau?
Paskutiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2023 m. buvo didžiausia nuo 1958-ųjų, kai pradėti rinkti tokie duomenys, ir siekė 77,43 metų – moterims 81,7, o vyrams 72,9 metų. Per tris dešimtmečius šis rodiklis pailgėjo maždaug devyneriais metais.
Europos Komisijos 2024 m. senėjimo ataskaitoje „Ageing Report 2024“ prognozuojama, kad iki 2070 m. Europos Sąjungoje vidutinė gyvenimo trukmė vyrams sieks apie 86 metus, o moterims priartės prie 90 metų ribos.
Tai reiškia, kad pensijoje galime praleisti ne 15–20, o 25–30 metų. Toks pokytis keičia ne tik sveikatos apsaugos ar socialinės politikos iššūkius – jis iš esmės keičia ir asmeninių finansų planavimo logiką.
