Nors genai vaidina svarbų vaidmenį senėjimo procese, naujas pasaulinio masto tyrimas rodo, kad svarbu ne tik kilmės vieta – panašu, kad ir geografinė gyvenamoji vieta turi įtakos mūsų senėjimui, skelbia „ScienceAlert“.
„Pirmą kartą atlikome išsamų žmonių iš įvairių pasaulio vietų genominį tyrimą“, – sako Stanfordo universiteto genetikas Michaelas Snyderis.
M. Snyderis ir jo kolegos atrinko 322 iš Europos ir Rytų bei Pietų Azijos kilusius žmones.Imtį sudarė žmonių grupės, turinčios panašius protėvius, tačiau šiuo metu gyvenančios skirtingose pasaulio dalyse.
Mokslininkai neapsiribojo vien DNR tyrimu, bet įtraukė į tyrimą įvairius biologinius sveikatos žymenis, pavyzdžiui, baltymus, riebalus, žarnyno bakterijas, imuninius žymenis ir metabolitus – visus šiuos duomenis galima sujungti, siekiant sudaryti išsamų žmogaus biologijos vaizdą.
Rezultatai parodė, kad kilmės neįmanoma ištrinti vien susikrovus daiktus ir persikrausčius į kitą vietą. Bendrą paveldą turintys žmonės nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio dalyje šiuo metu gyvena, turi bendrą genetinį pagrindą, panašų žarnyno mikrobiomą ir medžiagų apykaitą. Pavyzdžiui, reaguojant į didesnį antigenų poveikį, iš Pietų Azijos kilusiems žmonėms išsivystė stipresnė ir intensyviau veikianti imuninė sistema.
