Šiuo metu Lietuvoje vis daugiau kalbama apie demografinius iššūkius – mažėjantį gimstamumą, besitraukiančias dirbančiųjų gretas ir tai, kad ateityje vienam dirbančiajam teks vis didesnė atsakomybė išlaikyti pensijų sistemą. Šiame kontekste asmeninis pasirengimas pensijai tampa vis svarbesnis. Ir, nors dalis gyventojų pasinaudojo reformos suteikta laisve patiems spręsti dėl sukauptų lėšų, daug žmonių savo sprendimą įvertina iš naujo bei grįžta kaupti II pakopoje.
Pirmąjį 2026 m. pusmetį II pakopoje sudaryta beveik 30 tūkst. naujų kaupimo sutarčių. Viena iš priežasčių – apčiuopiamas rezultatas: žmonės pamatė realiai sukauptas sumas ir tai, kad vidutiniškai fondų sugeneruota grąža daugiau nei dvigubai viršijo jų pačių įmokas.
Tačiau atsiėmus pinigus atsirado kitas klausimas – ką su jais daryti. Sąskaitoje laikomi pinigai savaime neauga, o jų vertę mažina infliacija. Nežinant, kaip juos įdarbinti, ir nenorint investuoti savarankiškai, paprastu būdu pasirūpinti savo finansine ateitimi tampa kaupimas II pakopoje – joje investavimu, įmokų reguliarumu ir ilgalaikiu kaupimu rūpinasi šios srities profesionalai.
Tam tikra prasme jau pats klausimas, kur toliau laikyti ar investuoti atsiimtas lėšas, primena, kokią funkciją atliko II pakopa. Todėl natūralu, kad gyventojai grįžta joje kaupti.
