Pensijų reforma Lietuvoje suformavo didžiulį „laukiančių“ pinigų kiekį. Lietuvos banko duomenimis, dar balandį gyventojams iš II pensijų pakopos fondų išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų, didžioji šių lėšų dalis, apie 2 mlrd. eurų, guli bankų sąskaitose.
16 proc. atsiimtų lėšų gyventojai išsigrynino, 6 proc. skyrė paskoloms grąžinti, o 1 proc. nukreipė į investicinį gyvybės draudimą ir III pakopos pensijų fondus. Tačiau tūkstančiai žmonių iki šiol sprendimo, ką daryti su savo pensijų santaupomis, nepriėmė. Šie pinigai neuždirba, nekuria apsaugos, o infliacija po truputį mažina jų vertę.
Gali atrodyti, kad palikti pinigus sąskaitoje yra saugiausias pasirinkimas, bet tai apgaulingas saugumas. Esant 3 proc. metinei infliacijai, sąskaitoje gulinčių 10 tūkst. eurų vertė per metus sumažėja maždaug 300 eurų, nors skaičius sąskaitoje nepasikeičia. Be to, einamojoje sąskaitoje laikomos lėšos nepastebimai ištirpsta kasdieniame vartojime.
Kodėl žmonės laukia?
Pirma, dar niekada eiliniam Lietuvos gyventojui nebuvo prieinama tiek finansinių priemonių: investicinis gyvybės draudimas, III pakopos pensijų fondai, ETF, indėliai, obligacijos, nekilnojamasis turtas. Kuo daugiau galimybių, tuo sunkiau apsispręsti. Elgsenos ekonomikoje šis reiškinys vadinamas pasirinkimo paralyžiumi.
