II pensijų pakopos reforma tapo ne tik pensijų sistemos, bet ir gyventojų finansinių įpročių išbandymu. Per pirmąjį ketvirtį iš kaupimo pasitraukė apie 40 proc. dalyvių, tačiau svarbiausias klausimas šiandien ne pats išėjimo mastas, o tai, ką žmonės su pinigais darys toliau.
Sprendimas pasitraukti iš II pakopos nereiškia atsisakymo kaupti apskritai, netgi atvirkščiai, reforma gali paskatinti gyventojus iš naujo įvertinti savo finansinę ateitį ir priemones jai užsitikrinti. Kol kas tarp to, kokio gyvenimo žmonės tikisi pensijoje ir kiek lėšų bei laiko pasirengę tam skirti, išlieka nemažas atotrūkis.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu pirmąjį ketvirtį atlikta apklausa rodo, kad dauguma gyventojų būsimus poreikius vertina realistiškai. Ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad oriam gyvenimui senatvėje prie „Sodros“ pensijos papildomai reikėtų bent 600 eurų per mėnesį. Po 28 proc. respondentų atitinkamai nurodė sumas iki 900 eurų ir daugiau nei 900 eurų.
Tačiau papildomam kaupimui penktadalis respondentų būtų pasirengę skirti tik iki 50 eurų per mėnesį, beveik ketvirtadalis – nuo 51 iki 100 eurų. Didesnes sumas reguliariai investuoti pasirengusi mažuma.
Maždaug ketvirtadalis apklaustųjų papildomai apskritai nekaupia ir neplanuoja to daryti. 40 proc. įvardijo priežastį – per mažos pajamos, tačiau problema susijusi ne vien su finansinėmis galimybėmis. Dalis gyventojų abejoja pačia kaupimo nauda arba net neturi aiškaus atsakymo, kodėl papildomai nesirūpina pajamomis senatvėje.
