Didžioji dalis lietuvių supranta papildomo kaupimo pensijai svarbą. Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad visose amžiaus grupėse bent 7 iš 10 gyventojų sutinka, jog pensijai reikia pradėti kaupti kuo anksčiau.
Vis dėlto realūs kaupimo įpročiai pagal amžių skiriasi: jauniausi gyventojai kaupia rečiausiai, o aktyviausiai II pakopoje dalyvauja 36–45 m. gyventojai. Vis tik galutinė sukaupta suma labai priklauso nuo to, kada žmogus pradeda kaupti – ji gali skirtis net 446 tūkst. eurų ar daugiau.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė: nors 70 proc. jaunimo nuo 18 iki 25 m. sutinka, kad kaupti pensijai reikia pradėti kuo anksčiau, tą daro tik 43 proc. Tuo metu 26–35 m. grupėje kaupiančiųjų dalis jau siekia 60 proc., o 36–45 m. – 68 proc.
Toks pasiskirstymas pagal amžių yra suprantamas: jauni žmonės dar tik pradeda karjerą ir kuria finansinį pagrindą, o 36–55 m. gyventojai jau turi stabilesnes pajamas, daugiau patirties ir aiškesnį ateities finansų vaizdą. Tad įsitvirtinus darbo rinkoje kaupimas tampa dažnesnis.
Jauni žmonės supranta, kad pensijai reikia ruoštis anksti, tačiau gyvenimo pradžioje finansiniai prioritetai dažnai būna kiti – pirmas darbas, savarankiškumas, kasdienės išlaidos ar pirmieji didesni finansiniai sprendimai. Vis dėlto pensijų kaupime didžiausias pranašumas yra ne laukimas, kol viskas gyvenime susidėlios idealiai, o kuo ankstesnė pradžia.
