Lietuva sensta. Ateityje dirbančių žmonių bus mažiau, o pensinio amžiaus žmonių – vis daugiau, todėl išlaikyti pakankamas pensijas taps vis sudėtingiau. Taigi turime galvoti, iš kokių papildomų šaltinių žmonės galės gauti pajamų senatvėje.
EBPO skaičiavimais, iki 2050 metų darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje gali sumažėti apie 30 procentų. Paprastai tariant, vis mažiau dirbančiųjų turės finansuoti vis daugiau pensijų. Prognozės rodo, kad artėjame prie situacijos, kai vienam pensinio amžiaus žmogui teks maždaug du darbingo amžiaus žmonės.Tai nereiškia, kad socialinio draudimo pensija taps mažiau svarbi. Priešingai – ją turime ir toliau stiprinti, kad ji užtikrintų kuo oresnes pajamas senatvėje.
Tačiau kartu turime galvoti ir apie tai, kokie papildomi pajamų šaltiniai galėtų ją papildyti žmogui išėjus į pensiją. Vienas tokių šaltinių galėtų būti Lietuvoje gerokai mažiau pažįstamas profesinis pensijų kaupimas.
Kas yra profesiniai pensijų fondai?
Profesinio pensijų kaupimo principas gana paprastas. Darbuotojui dirbant, jo būsimai pensijai papildomai kaupiama per darbovietę, profesiją ar ekonomikos sektorių. Prie kaupimo gali prisidėti darbdavys ir darbuotojas, o kai kuriose sistemose įmokų dydžiai ir dalyvavimo sąlygos nustatomi kolektyviniais susitarimais. Taigi šalia valstybės ir paties žmogaus atsiranda dar vienas būsimos pensijos finansavimo šaltinis – darbdavys.
