Produktas, kuris šaldytuve būtų visiškai saugus, kelias valandas praleidęs karštame automobilyje, paplūdimyje ar ant iškylos kilimėlio jau gali kelti riziką sveikatai. Tačiau apie galimą pavojų ne visada įspėja maisto išvaizda ar kvapas, todėl svarbu įvertinti ir tai, kiek laiko bei kokiomis sąlygomis jis buvo laikomas, teigiama KTU Maisto instituto pranešime žiniasklaidai.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos jaunesniosios mokslo darbuotojos Aelitos Zabulionės teigimu, svarbu suprasti, kad maistas negenda vien todėl, jog buvo laikomas šiltai. Šiluma vienu metu paspartina kelis procesus.
„Pirma, šiltesnėje aplinkoje greičiau dauginasi mikroorganizmai – bakterijos, mielės ir pelėsiniai grybai. Kuo temperatūra jiems palankesnė, tuo sparčiau jie dauginasi, ypač produktuose, kuriuose gausu drėgmės, baltymų ir kitų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, mėsoje, žuvyje, pieno produktuose, mišrainėse ar paruoštuose patiekaluose“, – pasakoja ji.
Antra, šiluma spartina cheminius ir biocheminius pokyčius. Riebalai gali greičiau oksiduotis, todėl atsiranda apkartęs kvapas ar skonis. Taip pat gali pakisti produkto tekstūra ir spalva.
„Trečia, vasarą dažnai sutampa keli rizikos veiksniai: mikroorganizmams palanki temperatūra, maisto transportavimas, ne visada švarios rankos, tų pačių įrankių naudojimas žaliam ir paruoštam maistui, taip pat ilgas maisto laikymas ant stalo ar automobilyje. Todėl problemą dažniausiai lemia ne vien karštis, o karščio, laiko ir higienos derinys“, – aiškina KTU mokslininkė.
