Prieš dešimt metų, kurdamas mokyklą, dažnai kalbėdavau apie tai, kad dirbtinis intelektas anksčiau ar vėliau taps mūsų gyvenimo dalimi ir kad jau tuomet turime galvoti, ko reikėtų mokyti vaikus, jog jie ateities pasaulyje galėtų prisitaikyti ir jaustis gerai.
Tuo metu daugeliui tai atrodė tolima ateitis. Šiandien jau matome, kad ji atėjo.
Per pastaruosius metus dirbtinis intelektas tapo kasdienybe. Su kiekviena diena jis vis labiau tampa mūsų gyvenimo dalimi, o pokyčių greitis nemažėja – jis tik didėja. Todėl šiandien svarbiausia suprasti vieną paprastą tiesą: galime šios technologijos bijoti, galime ją neigti ar ignoruoti, tačiau nuo mūsų tai nepriklauso. Ji ateina ir tampa mūsų gyvenimo dalimi. Vadinasi, turime išmokti su ja gyventi.
Tą patį rodo ir naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) ataskaita „Digital Education Outlook 2026“. Joje pabrėžiama, kad dirbtinis intelektas į švietimą atėjo gerokai greičiau nei ankstesnės technologijos. Todėl šiandien svarbiausias klausimas jau nėra, ar mokytojai juo naudosis, o kaip tai darys prasmingai ir atsakingai.
Apie dirbtinį intelektą neužtenka kalbėti – juo reikia naudotis
