Mielas ir gerbiamas skaitytojau. Tikrai rašau ne nuo sofos ir nesiruošiu nei kam priekaištauti, nei pažerti kritikos laviną Vyriausybei arba Seimui. Tai bus mano asmeniniai pamąstymai apie švietimą ir jo paskutiniais metais išaugusias problemas.
Prašyčiau patikėti, kad man, kol kas, nereikia dirbtinio intelekto pagalbos, kad turiu plačias galimybes sužinoti, kas vyksta ugdymo įstaigose tiesiogiai iš mano kuruojamų mokinių ir jų tėvų. Tad nerašysiu ir nepatarinėsiu nuo sofos, aš dar draugauju su savo protu ir man tikrai ne „ku ku“.
Kai taip atsitiks, būtinai pranešiu pirmiausia savo oponentams.
Todėl prašau šįkart susilaikyti nuo mano asmenį žeidžiančių „komplimentų“, nes nelabai jų esu išsiilgęs ir jie man ne pirmos būtinybės.
Apie stebuklingą kartelę. Staiga žiauriai išsigandę ir tarsi „lydekai įsakius, ir man panorėjus“ imkit nelauktą dovaną+10. Džiaukitės neuždirbtu pelnu, kilkit į mokslo aukštumas visi, kas tingėjo ir nesimokė. Taip, išsigandome, didelis neišlaikiusių skaičius, mažai šimtukų. Vaje, vaje, kas bus, kokia gėda, ką Pasaulis pasakys, verks abiturientai, jausis nelaimingi mokytojai. Na ir kas.
