Ar žinutė „Labas, kaip sekasi?“ pažinčių programėlėje visose šalyse reiškia tą patį? Kodėl vienoje kultūroje pasitikėjimą kuriantis bendravimas kitoje gali kelti įtarimą? Ar generatyvinis dirbtinis intelektas padeda suprasti kitų kultūrų žmones, o gal tik atkartoja mūsų jau turimus stereotipus? Atsakymų į šiuos klausimus rugpjūčio 17–19 dienomis Vilniaus universitete (VU) ieškos tarpkultūrinės komunikacijos tyrėjai iš įvairių pasaulio šalių, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Šiandien su kitų kultūrų žmonėmis susiduriame net neišvykę iš savo miesto. Dirbame tarptautinėse komandose, sekame kitose valstybėse kuriamą turinį, bendraujame socialiniuose tinkluose, mokomės daugiakultūrėse klasėse, o gydymo įstaigose, universitetuose ar valstybės institucijose susitinka skirtingomis kalbomis kalbantys ir nevienodą patirtį turintys žmonės.
Tačiau technologijos, automatinis vertimas ir anglų kalbos mokėjimas savaime neužtikrina, kad vieni kitus suprasime. Bendravimą veikia ne tik žodžiai, bet ir tai, ko tikimės iš pašnekovo, kaip suprantame mandagumą, artumą, autoritetą, tylą, humorą ar pasitikėjimą.
Šias dažnai nematomas ribas Vilniaus universitete vyksiančioje 32-ojoje Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo konferencijoje NIC 2026 nagrinės mokslininkai, dėstytojai ir praktikai. Šių metų konferencijos tema – „Tarpkultūrinė komunikacija pokyčiams“.
