Kas pasikeičia, kai kultūra iš salės, galerijos ar teatro ateina į kiemą, kuriame žmonės gyvena savo kasdienį gyvenimą? Į erdvę, kurioje kažkas ką tik pastatė dviratį prie laiptinės, vaikas paliko kamuolį ant žolės, balkone džiūsta skalbiniai, o kaimynai vieni kitus pažįsta jei ne vardais, tai bent iš matymo? Rugpjūčio 17–27 d. į Kauną sugrįžtantis renginių ciklas „Kultūra į kiemus“ ir vėl primins, kad kultūra ne tik laukia žiūrovo institucijoje, bet ir pati gali pasibelsti į žmogaus gyvenamas erdves, rašoma Kauno menininkų namų pranešime žiniasklaidai.
Šių metų programoje dalyvausiantys menininkai – vizualiųjų menų kūrėja Ilona Miknevičiūtė ir teatro režisierius bei aktorius Paulius Markevičius – savaip dirba su gyva erdve, žiūrovo įtraukimu ir netikėtumu. I. Miknevičiūtei rūpi bendrakūryba, augalai, žmonių ryšiai ir viešoji erdvė kaip vieta, kurioje gali kažkas užaugti. P. Markevičiui įdomus teatras, kuris palieka saugią sceną ir leidžia žiūrovui atsidurti pačiame vyksmo epicentre.
Jų kūrybos patyrimas skiriasi, bet abu sako tą patį: kiemas ir kaimynystė nėra tik fonas renginiui – jie patys tampa kūrinio dalimi.
Kai kiemas pats padiktuoja taisykles
P. Markevičiaus kuriamas patyriminis teatras dažnai vyksta ne tradicinėje salėje, o vietose, kurios pačios turi savo istoriją, nuotaiką ir taisykles. Kai teatras atsikrausto į gatvę, ji padiktuoja, kaip judės žiūrovai, kur atsiras veiksmas, kokie garsai, atstumai, maršrutai, kliūtys taps būsimo kūrinio dalimi.
