Visuomenei vis labiau skaidantis į tarpusavyje konkuruojančias tapatybių grupes, filosofas prof. Naglis Kardelis kviečia iš naujo klausti, kas iš tiesų yra kultūra. Ar ji tėra renginiai, pramogos ir kultūrinių produktų vartojimas, ar bendras vertybinis pagrindas, padedantis skirtingiems žmonėms gyventi drauge?
Dviejuose dokumentinės tinklalaidės „Senoji Europa“ epizoduose filosofas, remdamasis Marijos Gimbutienės palikimu, kalba apie kultūrą ne kaip apie grįžimą į praeitį, bet kaip apie dabartyje puoselėjamą santykį – su savimi, kitais žmonėmis, gamta, ankstesnėmis kartomis ir valstybe.
Profesoriaus teigimu, M. Gimbutienės darbai neturėtų būti suprantami kaip bandymas romantizuoti akmens amžių ar raginimas sugrįžti prie senųjų gyvenimo formų. Priešingai – jie kviečia permąstyti pačią kultūros sampratą ir primena vertybes, kurios šiandien tampa vis aktualesnės: rūpestį, dialogą, bendruomeniškumą, ryšį su gamta ir atsakomybę už ateities kartas.
Kultūra – ne vartojimas, o kūrimas
Pasak prof. N. Kardelio, šiandien kultūra pernelyg dažnai tapatinama su renginiais ar pramogomis, nors iš tiesų ji prasideda daug giliau – žmogaus viduje. „Tai mūsų dvasios purenimas, rūpestis savimi, savo siela, savo artimaisiais, valstybe ir tuo, kas mums yra svarbu“, – sako filosofas.
