Technologinės revoliucijos ilgą laiką pirmiausia belsdavosi į gamyklos duris. Šį kartą dirbtinis intelektas beldžiasi į biurą. Ir ne į bet kokį – tarp labiausiai DI veikiamų profesijų atsiduria programuotojai, teisininkai, finansų, apskaitos, klientų aptarnavimo specialistai, žurnalistai. Kitaip tariant, žmonės, kuriuos buvome įpratę laikyti technologinių pokyčių laimėtojais, o ne aukomis.
Prognozės skamba grėsmingai. „Anthropic“ vadovas Dario Amodei yra prognozavęs, kad DI gali panaikinti pusę pradedančiųjų „baltųjų apykaklių“ darbo vietų ir padidinti nedarbą iki 10 - 20 proc. Samas Altmanas taip pat ne kartą kalbėjo apie ištisų darbo kategorijų išnykimą.
Tačiau kol kas realūs duomenys tokios apokalipsės nerodo. Stanfordo ekonomistų analizė atskleidė, kad nuo 2022 m., kai pasirodė „ChatGPT“, nedarbas tarp labiausiai DI paveiktų darbuotojų JAV netgi augo kiek lėčiau nei tarp mažiausiai paveiktų – atitinkamai 0,77 ir 0,85 procentinio punkto. „The Economist“ skaičiavimu, nuo 2022 m. pabaigos JAV atsirado apie 3 mln. papildomų „baltųjų apykaklių“ darbo vietų, o „mėlynųjų apykaklių“ skaičius iš esmės nepakito.
Taigi kol kas matome ne darbo rinkos apokalipsę, o jos transformaciją. „Anthropic Economic Index“ duomenimis, tik maždaug 4 proc. profesijų DI jau gali būti naudojamas trims ketvirtadaliams ar daugiau jų užduočių. Net programavime, kuris laikomas viena labiausiai paveiktų sričių, DI teoriškai gali atlikti apie 75 proc. užduočių, klientų aptarnavime – apie 70 proc. Tačiau 75 procentai nėra 100.
