Lietuvoje laiku gauti įspėjimus apie grėsmes yra vis svarbiau. Vaizduotę žadinantys dirbtinio intelekto (DI) sprendimai iš esmės keičia ne tik įprastą darbo aplinką, bet ir tai, kaip operacijas vykdo ginkluotosios pajėgos. Tradiciškai inovacijos greičiausiai įsibėgėja būtent gynybos srityje, bet ar turime aiškias taisykles ir „raudonąsias linijas“ dėl DI naudojimo?
Tyrimų bendrovės „Grand View Research“ vertinimu, pasaulinė DI rinka gynybos sektoriuje 2024 m. siekė apie 9,3 mlrd. JAV dolerių, o iki 2030 m. turėtų išaugti iki daugiau kaip 19 mlrd. JAV dolerių. Kalbant apie šias naujoves, geriau naudoti žodį „gynyba“, nes jis reiškia kur kas daugiau nei ginkluotus susirėmimus – tai ir strateginis planavimas, ir aprūpinimas. Valstybės investuoja ne tik į naujus ginklus, bet ir į sistemas, kurios padeda greičiau apdoroti duomenis, atpažinti grėsmes ir koordinuoti veiksmus.
Sekundžių reikalas su DI
Šį pokytį gerai atskleidžia Ukrainos karo patirtis. Įvairūs analizės centrai, pavyzdžiui, Karališkasis jungtinių pajėgų institutas (angl. Royal United Services Institute), pažymi, kad DI grįstos sistemos leidžia greičiau aptikti taikinius, įvertinti situaciją ir perduoti informaciją. Šiuo metu DI yra naudingiausias atpažįstant objektus, pavyzdžiui, drono pilotui atskiriant priešo užmaskuotus tankus miške. Dėl to procesas, kai sistemos užfiksuoja taikinį ir kariai imasi veiksmų, gerokai pagreitėja – laikas sutrumpėja nuo kelių minučių iki mažiau nei dviejų, o kartais viską atlikti pavyksta vos per 90 sekundžių.
