Įsivaizduokite kasdienę situaciją: pamiršote kolegos gimtadienį, tad skubiai atidarote „ChatGPT“ ar kitą dirbtinio intelekto (DI) asistentą ir per kelias sekundes sugeneruojate šmaikštų sveikinimą. Jums tai nieko nekainuoja, o procesas atrodo tarsi magija, veikianti kažkur virtualiame debesyje. Juk skaitmeninis pasaulis neturi nei svorio, nei formos, tiesa?
Realybė kur kas labiau apčiuopiama. Tas skaitmeninis debesis iš tiesų yra futbolo stadionų dydžio duomenų centrai, užpildyti tūkstančiais kaistančių serverių. Šiandien technologijų rinka susiduria su problema, apie kurią ilgą laiką buvo kalbama pernelyg tyliai, su milžinišku ir vis dar augančiu DI fiziniu pėdsaku mūsų planetoje.
Skaičiai, verčiantys iš naujo įvertinti patogumą
Naujausioje 2026 m. Stanfordo universiteto „AI Index“ ataskaitoje pateikiami poveikio aplinkai vertinimai, kurie turėtų priversti suklusti kiekvieną technologijų entuziastą.
Pavyzdžiui, vertinama, kad vieno iš didžiausių atvirojo kodo modelių pirminis treniravimas į aplinką galėjo išmesti net iki 72 tūkst. tonų anglies dioksido (CO2). Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai maždaug tiek, kiek vidutinis Europos gyventojas išmestų per kelis tūkstančius metų.
