Apie psichozę visuomenėje kalbama mažai, o jei kalbama – dažniausiai tik apie jos dramatiškus, vėlyvus simptomus. Tačiau didžioji dalis ligos prasideda tyliai, subtiliai, ir būtent ši ankstyvoji fazė dažniausiai praleidžiama dėl stigmos. Psichozė vis dar apipinta baimėmis, mitais ir klaidingais įsitikinimais, todėl žmonės vengia apie ją kalbėti, o artimieji neretai ignoruoja pirmuosius pokyčius tikėdamiesi, kad „praeis savaime“, rašoma Asmens sveikatos klinikos pranešime žiniasklaidai.
Tylioji psichozės pradžia
Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vilija Narbutienė pabrėžia, kad nors pirmasis psichozės epizodas žmonėms dažniausiai pasireiškia įžengus į trečiąjį dešimtmetį, pati liga dažniausiai prasideda gerokai anksčiau ir gerokai tyliau. Apie 75 procentus atvejų prieš prasidedant ligai pasireiškia psichozės prodromas, t. y. ankstyvoji ligos fazė, kuri tęsiasi apie penkerius metus.
„Įprastai prodromo fazėje žmonėms ženkliai krenta motyvacija mokytis ar dirbti, jie nustoja rūpintis savo išvaizda ir apranga, jiems pasireiškia staigi nuotaikų kaita ar pykčio priepuoliai, taip pat būdingas socialinis atsitraukimas nuo šeimos narių, draugų bei emocinis šaltumas“, – aiškina gydytoja.
Ji pastebi, kad šie požymiai nespecifiniai, todėl tiek tėvai, tiek mokytojai dažnai juos priskiria paauglystei, stresui, nuovargiui ar asmenybės ypatumams.
