Dar prieš du dešimtmečius žinia apie ruduosius lokius Lietuvoje buvo beveik neįtikėtina. Šiuo metu tai tampa nauja realybe – meškos reguliariai, bent kartą per mėnesį, pastebimos skirtingose šalies vietose. Gamtininkai tuo džiaugiasi, tačiau iš visuomenės pasigirsta ir nuogąstavimų – daugėjant lokių ilgainiui gali atsirasti ir žmonėms pavojingų situacijų.
Bet pradėkime nuo pradžių. Visų pirma, turime suprasti, kad meška nėra naujas gyvūnas Lietuvos žemėje. Rudieji lokiai čia gyvena nuo tada, kai po ledynmečio šį kraštą užtraukė miškai. Ir gyveno iki pat 19 a. pabaigos, kai Lietuvoje išnyko nuolatinė rudųjų lokių populiacija. Visgi ir praėjusiame amžiuje rudieji lokiai kas kelis dešimtmečius į Lietuvą atklysdavo. Tad nuolatinės meškų populiacijos Lietuvoje nebuvo palyginti trumpą laiką. Visa mūsų gamta ir su ja susijusios ekosistemos yra prisitaikiusios prie lokių, o Lietuvos gamtinės sąlygos per amžius buvo itin tinkamos šiai rūšiai veistis. Todėl negalime sakyti, kad dabar stebimi rudieji lokiai yra atėjūnai, kurių anksčiau Lietuvoje nebuvo.
Visgi pastaraisiais metais užfiksavus pirmuosius sėkmingus rudųjų lokių veisimosi atvejus, tapo aišku, kad meškos čia ne tik klajoja, bet ir nuolat gyvena. Todėl pats laikas pradėti kalbėti apie šį gyvūną ne tik kaip apie nuostabą keliantį prašalaitį, bet ir kaip apie mūsų vietinės faunos atstovą.
