Šiandien noriu jums papasakoti apie vieną gražiausių Lietuvos paukščių – kukutį. Vos už varnėną didesnis sparnuotis Lietuvoje turi kelis pavadinimus, priklausomai nuo regiono.
Štai dzūkai jį vadina kukuciu, kituose kraštuose vyresni žmonės kartais dar pamini lupucio ar tutlio vardus. Kad ir kaip pavadinsite, bus teisingai, nes visuose jo varduose užkoduotas šio paukščio balsas – up up up ar tu tu tu. Net mokslinis šio paukščio pavadinimas, susidedantis iš lotyniško ir graikiško žodžių Upupa epops, koduoja šio paukštelio skleidžiamus garsus.
Kukučio balsą galime išgirsti nuo balandžio pabaigos iki pat birželio paskutinių dienų, nors aktyviausiai jis upsi gegužę. Panašiai kaip ir gegutės kukavimas, kukučio upsėjimai sklinda gana toli, kartais girdimi net ir didesniu nei vieno kilometro atstumu.
Visgi ne vien šio paukščio balsas įmantrus – bene labiausiai dėmesį traukia šio sparnuočio išvaizda. Maža mūsų krašte tokį egzotišką apdarą vilkinčių paukščių: juodai ir baltai raini sparnai, ilgas ir žemyn lenktas snapas, bet išvis charakteringiausias kukučio bruožas – kuodas, arba ketera! Kuomet kukutis vaikšto žeme, maitinasi ar tupi, kuodas būna suskleistas ir primena iš pakaušio augantį ragą. Veisimosi metu, pavasarį, kai patinai upsi ir demonstruoja savo plunksnų grožį patelėms, jie šį kuodą išskleidžia ir viršugalvyje susiformuoja įspūdingo dydžio ir raštų ketera. Tikras gamtos pankas!
