2003 m. pasirodžiusiame filme „Karo migla: vienuolika pamokų iš Roberto McNamaros gyvenimo“ (rež. Errol Morris) buvęs JAV gynybos sekretorius McNamara, aptardamas principus, kuriais vadovaujasi savo viešajame gyvenime, duoda patarimą: „Niekada neatsakyk į tą klausimą, kurį tau užduoda. Atsakyk į tą klausimą, kurį norėtum, kad tau užduotų.“
|00:00
Stebėdama ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų pasaulio viešąją erdvę, dažnai imu manyti, kad jo patarimas nuskambėjo daug plačiau, nei pats politikas būtų numanęs. Mat ne tik atsakinėti į savaip pakreiptus klausimus, bet ir kalbėti savaip pakreiptą tiesą yra tapę jei ne visuotinai priimtina, tai mažne visuotinai praktikuojama norma. Ir ypač tarp viešai matomų ir kalbančių veikėjų.
Savotiškas santykis su tiesa ir žaidimas su jos ribomis nėra tik Lietuvos viešosios erdvės realybė. Štai Kembridžo universitetą krečia vienas didžiausių pastarųjų metų skandalų. Jo centre – plagijavimu ir nepagrindžiamais teiginiais apie savo gyvenimą kaltinamas švietimo sociologijos profesorius Jasonas Arday’us. Jis yra vienas jauniausių juodaodžių akademikų, kuriems buvo suteiktas profesoriaus vardas, o toks pasiekimas itin įspūdingas dar ir todėl, kad imigrantų iš Ganos šeimoje gimusiam Arday’ui buvo diagnozuotas autizmas ir įvairūs vystymosi sutrikimai. Pagrindinis jo kaltintojas – baltaodis Nathanas Cofnas, bioetikos filosofas, kuris 2024 m. buvo atleistas iš pareigų Kembridže ir yra pagarsėjęs savo itin kontroversiškais pasisakymais, kuriuos jis pats vadina „rasiniu realizmu“, o jo kritikai – tiesiog rasizmu.
