|00:00
Aktorius, režisierius ir dramos terapeutas Kirilas Glušajevas atvirai kalba apie mokyklos metus, pirmuosius susidūrimus su teatru ir meilę, kuri, kaip pats sako, jo gyvenime visada buvo skirta ilgam.
Viso pokalbio su K. Glušajevu klausykite čia:
|00:00
– Koks tu buvai mokykloje? – Buvau prieštarų derinys – turėjau gerus rezultatus iš didžiosios daugumos dalykų, net nebūtinai humanitarinėse kryptyse, iš fizikos turėjau stiprų devynetą, nors chemijoje man drebėdavo kojos. Žaisminga klasės atmosfera padėdavo sumažinti nerimą ir išlaikyti tai, ką reikėjo. Neapsimetinėsiu, teko ir nuodėmėje pabūti, ne kartą nusirašyti, vaidinti, kad man tikrai įdomu, tikrai viską supratau. Tačiau, kita vertus, tikrai daug dalyvavau užklasinėje veikloje, tiek skaitovų konkursuose, tiek teatro studijoje – ten vyko pirmos pažintys su teatru. Aišku, mokykloje turėjau dvejetą, jei kalbėtume apie elgesį. Provokuodavau mokinius ir mokytojus, šūkaudavau, organizuodavau veiklas, į kurias įviliodavau ir savo klasiokus, pavyzdžiui – įrengėme pamokų praleidinėjimo kambariuką spintoje. Aš nenorėjau niekam vadovauti, bet man buvo smagu idėjomis užkrėsti bendraminčius.
