LRT RADIJO laidoje „Genijaus kailyje“ viešėjęs istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas leidosi kino režisieriaus Alfredo Hitchcocko gyvenimo ir kūrybos keliais. Žaismingi laidos autorės ir vedėjos Livijos Gradauskienės klausimai netrukus nuvedė prie dalykų, kurie, pasak istoriko, yra baisesni už bet kokį siaubo filmą: vaikystėje pajusta sovietmečio tyla, jo akyse į Nerį sugriuvęs tiltas, Holokausto palikta moralinė trauma ir moterys, kurių vardus istorija nustūmė į paraštes.
Alfredas ir Alfredas – bendras vardas tapo pirmąja laidos herojaus ir pasaulinio garso režisieriaus sąsaja. Antroji paaiškėjo pokalbiui įsibėgėjus: istorikas prisipažino jaunystėje norėjęs būti aktoriumi, o A. Hitchcocko biografijos epizodai tapo veidrodžiu, kuriame atsivėrė paties A. Bumblausko gyvenimo patirtys.
„Jeigu neleidžiama kalbėti, vadinasi, yra antras pasaulis“
Vienu ryškiausių savo vaikystės prisiminimų A. Bumblauskas pavadino vaizdą prie Telšių senųjų kapinių. Jam buvo maždaug penkeri: berniukas sėdėjo ant laiptų, mėtė akmenis ir žinojo, kad už nugaros yra bendras Rainių kankinių kapas.
Apie 1941-aisiais Rainių miškelyje sovietų okupacinės valdžios nukankintus politinius kalinius viešai nekalbėta. Tačiau žinia gyvavo šeimų pasakojimuose ir vaikui ne iki galo suprantamuose suaugusiųjų perspėjimuose.
